Į klausimus atsako Lietuvos automobilių kelių direkcijos specialistai

 Turime sklypą šalia greitkelio Kaunas-Klaipėda prie Kauno. Norėtume jame statyti reklaminį stendą. Su kuo reikia derinti dėl atstumų, dydžių ir reikiamų dokumentų?

Su Lietuvos automobilių kelių direkcija derinti nereikia, nes pasikeitė reklamos įstatymas. Svarbu, kad reklaminis stendas būtų pastatytas už kelio apsaugos zonos ribų. Konkrečiu atveju kelyje A1 apsaugos zona yra 70 m. t. y. reklaminis stendas įrengiamas ne arčiau kaip 70 m nuo kelio briaunos iki artimiausio stendo krašto. Reklamos įstatymo 12 straipsnio pakeitimas:

1. Pakeisti 12 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) *keliuose, virš kelių, kelių juostose ir apsaugos zonose*, išskyrus stendus, eismo dalyvius informuojančius apie kelio būklę. Išorinę reklamą įrengti draudžiama gatvėse ir prie jų, jeigu ji gali užstoti technines eismo reguliavimo priemones, pabloginti matomumą, akinti eismo dalyvius, kelti pavojų eismo dalyviams. Taip pat draudžiama naudoti reklamą, imituojančią kelio ženklus ir (arba) naudojančią kelio ženklų simboliką. Reklama, įrengta pažeidžiant šiuos reikalavimus, turi būti nuimta, nugriauta ar išmontuota neatlyginant nuostolių jos savininkui arba įrengusių asmenų lėšomis;“.

 Ar magistralinis kelias A6, kertantis Karmėlavą, yra mokamas pačiame miestelyje (tarp kelio ženklų žyminčiu miesto ribas) ir ar galima bausti vairuotoją jeigu važiuojantis (N1) kategorijos automobiliu neįmanoma nuvažiuoti iki reikiamo maršruto taško, nekirtus A6 kelio. Esu skaitęs, kad norint išvengti mokesčio už minėtus kelius, galima važiuoti ne magistraliniais, o regioniniais keliais, bet tokio kelio iki minėto taško tiesiog nėra ir mes turime kirsti A6 kelią. Kaip elgtis tokioje situacijoje?

Magistralinis kelias A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis apmokestintas Transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokesčiu nuo 5,96 km iki 185,4 km. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymo 2010 01 05 Nr. 3-21 "Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2007 03 23 įsakymo Nr. 3-97 "Dėl Vinječių formos, jų reikalavimų, įsigijimo ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo" pakeitimo 8 straipsniu: "Naudotojo mokestis netaikomas, jei apmokama kelio dalis naudojama kaip apylanka, kuri pažymėta specialiais ženklais, taip pat kertant apmokamą kelią, žiedinėse sankryžose, taip pat žemės ūkio veiklos subjektams, kai jie važiuoja iki savo dirbamo lauko ir grįžta iš jo.“

 Ar numatytas (jei taip, kada) kelio Riešės g. Vilniaus rajone asfaltavimas nuo Riešės iki Lindiniškių gyvenvietės?

Už rajonų ir miestų gatves atsakingos tų rajonų/miestų savivaldybės. Lietuvos automobilių kelių direkcija atsako tik už valstybinės reikšmės kelių – magistralinių, krašto ir rajoninių – priežiūrą bei plėtrą.

 Kam priklauso valyti kaimo keliukus, kad galėtume nuvažiuoti iki savo namų nuo centrinės gatvės, kuri yra nuvaloma?

Vietinės reikšmės viešuosius kelius, kuriais naudojasi visi eismo dalyviai, prižiūri to miesto (miestelio) savivaldybė, o vietinės reikšmės vidaus kelių, kurie yra namų valdos ar kitos paskirties žemės sklypo ribose, priežiūra privalo rūpintis to sklypo savininkas.

 Ar galima projektuoti ir sodinti miško želdinius valstybinės ar vietinės reikšmės kelių sanitarinėje apsaugos zonoje?

Medžių sodinimas turi būti projektuojamas nuo gretimos žemės sklypo ribos (šiuo atveju – valstybinės ar vietinės reikšmės kelio juostos ribos) ne arčiau kaip 10–25 m atstumu priklausomai nuo sodinamų medžių rūšių aukščio brandžiame amžiuje.

 Šalia kelio Mažeikiai-Taurage yra privatus miškas ir pakelė yra apaugusi krūmais. Ar gali savininkas savo iniciatyva ir lėšomis iškirsti krūmus? Jei gali, tai kokiu atstumu nuo ašinės kelio linijos ir ar reikia su kuo nors derinti darbus?

Savininkas gali kirsti mišką ar krūmus tik savo žemės (miško) sklype. Kad būtų išvengta ginčų dėl kertamų medžių ar krūmų priklausomybės, Jūs pirmiausia turite kreiptis į šio kelio valdytoją ir kartu su juo nustatyti kirtimo ribą. Kadangi krašto kelias Nr. 164 Mažeikiai–Plungė–Tauragė yra net 142,5 km ilgio, o jį teritoriniu principu valdo valstybės įmonė „Telšių regiono keliai“ (Telšių apskrityje) ir valstybės įmonė „Tauragės regiono keliai“ (Tauragės apskrityje). Iš Jūsų paklausimo neaišku, kurioje apskrityje yra Jūsų privatus miškas.

 Kretingos rajone, važiuojant iš Kretingos į Vydmantus pro Prišmančių kaimą, yra paprastos reikšmės kelias, bet jei norima sunkvežimiu patekti į Vydmantus, reikia kirsti mokamą kelią (A11). Labai juokingai atrodo, kad kertant kelią, reikia mokėti 20 litų.

Vadovaujantis 2007-03-23 LR susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-97 patvirtintu „Vinječių formos, jų reikalavimų, įsigijimo ir naudojimo tvarkos aprašo“ 8 punktu: „Naudotojo mokestis netaikomas, jei apmokama kelio dalis naudojama kaip apylanka, kuri pažymėta specialiais ženklais, taip pat kertant apmokamą kelią, taip pat žemės ūkio veiklos subjektams, kai jie važiuoja iki savo dirbamo lauko ir grįžta iš jo.“

 Ar reikia pirkti vinjetę važiuojant Nemenčinės plentu iki Šilo ežero?

Krašto kelias Nr. 102 Vilnius–Švenčionys–Zarasai yra neapmokestintas Kelių naudotojo mokesčiu.

 Mišką kertanti technika bei miškovežiai sugadino žvyrkelį. Lengvuoju automobiliu nebeįmanoma pravažiuoti. Kas atsako už tai ir kur reikia kreiptis, norint nubausti kelio gadintojus ir, kad jie sutvarkytų kelią?

Dėl sugadinto kelio reikėtų kreiptis į tą kelią prižiūrinčią įmonę.

 Kaip turinčiam nuosavą sunkvežimį ir naudojant savom reikmėm grįžti į namus, kai visur stovi ženklai sunkvežimių eismas draudžiamas, ir kaip aplenkti mokamą kelią t.y. Via Baltica, kai nėra jokių šansų alternatyvos surasti (Kauno rajonas). Juk visur normaliose šalyse yra numatyta, jeigu nenori mokėti, važiuoji alternatyviu keliu.

Alternatyvūs keliai kainuoja milžiniškus pinigus, kurių šiuo metu ir taip labai trūksta. Lietuvos kelių tinklas yra toks, koks yra, ir vieniems vairuotojams tenka mokėti naudotojo mokestį, o kitiems, turintiems alternatyvų kelią, dėl objektyvių priežasčių, ne.

 Mane domina triukšmo prevencijos klausimas kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda, žinau, kad yra numatomos, vadinamosios triukšmą slopinančios sienelės. Kuriuose kelio ruožuose ir kada visa tai bus įgyvendinta? Taip pat kitose kelio atkarpose, kur triukšmo rodikliai yra ženkliai didesni už leistinas normas.

Pagal 2002 m. birželio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/49/EB dėl aplinkos triukšmo įvertinimo ir valdymo ir Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo I etapo reikalavimus iki 2007 m. birželio 30 d. buvo parengti pagrindinių kelių, kuriais per metus važiuoja daugiau nei šeši milijonai transporto priemonių, strateginiai triukšmo žemėlapiai. Pagal šiuos žemėlapius parengti pagrindinių kelių, kuriais per metus važiuoja daugiau nei šeši milijonai transporto priemonių, triukšmo prevencijos veiksmų planai. Planai parengti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 564 „Dėl Valstybinės triukšmo prevencijos veiksmų 2007–2013 metų programos patvirtinimo“ ir kitais Europos Sąjungos teisės aktais ir rekomendacijomis. Šie planai patvirtinti Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos generalinio direktoriaus 2008 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-165 „Dėl kelių triukšmo ilgalaikės strategijos patvirtinimo“. Apie šiuose planuose numatytas priemones informuota visuomenė. Informacija skelbiama Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos internetiniame tinklalapyje www.lra.lt skyriuje – triukšmo valdymas.