Autoklasė.eu • Naujienos

Eismas keliuose pernai vėl tapo saugesnis - 2011-02-02

Pažanga – akivaizdi

Buvusi itin nepatenkinama avaringumo būklė Lietuvos keliuose privertė atidžiau pažvelgti į jo avaringumo keliuose priežastis, problemas ir vienyti visų institucijų, kurios gali prisidėti prie avaringumo mažinimo, jėgas. Bendrų pastangų dėka per pastaruosius metus padėtis pasikeitė į gerąją pusę.

2004 m. žuvo 751 žmogus, o 2009 m. – 370. Žuvusiųjų keliuose sumažėjo daugiau nei 50 proc. Tai – geriausias rodiklis tarp Europos Sąjungos šalių. Mūsų kaimynėje Latvijoje per tą laiką žuvo 42 proc., Estijoje – 41 proc., Lenkijoje – 16 proc. žmonių mažiau.

Pagal žuvusiųjų eismo įvykiuose skaičių milijonui gyventojų daugelį metų iš ES šalių buvusi paskutinėje vietoje, Lietuva 2009 m. aplenkė Bulgariją, Rumuniją, Lenkiją, Graikiją, Latviją.

Gerokai sumažėjo ir žuvusių pėsčiųjų: 2005 m. žuvo 256, 2009 m. – 121 (sumažėjo 53 proc.).

Daugelis geriausių saugaus eismo specialistų vieningai sutaria, kad saugus eismas – tai sistema, kurią sudaro trys grandys: kelias, žmogus, automobilis. Pati svarbiausia grandis šioje sistemoje yra žmogus, vadinasi, kelias ir automobilis turi būti kiek įmanoma adaptuoti ir pritaikyti žmogaus patogumui, saugumui, galimybėms. Kaip teigė Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus pavaduotojas Algimantas Janušauskas, siekiant, kad šalies valstybinės reikšmės keliuose žūtų ir būtų sužalojama kuo mažiau eismo dalyvių, rūpinamasi dviem šios sistemos grandimis: diegiant inžinerines priemones – keliu, vykdant aktyvią švietėjišką veikla – žmogumi.

Atlikti sociologinių tyrimų rezultatai tik paantrina, kad avaringumas sumažėjo dėl įvairių priemonių visumos: padėjo ir sugriežtinti įstatymai, ir švietėjiška veikla, ir policijos vykdoma kontrolė, ir inžinerinės priemonės keliuose.

Gausėja inžinerinių priemonių

Lietuvos automobilių kelių direkcija avaringose valstybinės reikšmės kelių vietose nuolat įgyvendina įvairias inžinerines eismo saugumą gerinančias priemones ir atlieka jų nuolatinę stebėseną bei efektyvumo analizę. Pavojingose vietose atsiranda žiedinės sankryžos arba iškiliosios salelės, didinančios pėsčiųjų saugumą, sumažinančios avaringumą, gerinančios estetinį vaizdą. Įrengiami pėsčiųjų ir dviračių takai, ne tik tiesiogiai pagerinantys eismo saugumą ir gyventojų socialinę aplinką, bet ir prisidedantys prie visuomenės sveikatingumo, turizmo plėtros.

Gerinant eismo saugą, apšviečiami pavojingi ruožai. Norint sumažinti kaštus, ieškoma alternatyvių energijos šaltinių, pasitelkiant saulės ar vėjo energiją. Tose vietose, kur dėl sudėtingų projektavimo bei žemės paėmimo visuomenės reikmėms procedūrų, darbai gali užtrukti 3-5 metus, įrengiamos greito poveikio priemonės: įspėjamieji ar draudžiantys kelio ženklai, metaliniai apsauginiai atitvarai, pakeičiamas kelio dangos ženklinimas (ypač eismo organizavimo schemos sankryžose).

2005 – 2010 m. įvairiuose kelių ruožuose (ypač gyvenvietėse) buvo įrengta daugiau nei 300 įvairių greičio mažinimo kalnelių, iškiliųjų pėsčiųjų perėjų ir iškeltų sankryžų. Nustatyta, kad gyvenvietėse vidutiniškai kas 200 – 300 metrų įrengiant iškilias greičio mažinimo priemones, vidutinis važiavimo greitis šiuose ruožuose nuo 60-70 km/h sumažėja iki 30-45 km/h. Tai padeda sumažinti eismo įvykių, kurių metu yra sužalojami pėstieji, skaičių. Gyvenvietėms, kur didelė pėsčiųjų, o svarbiausia – vaikų– koncentracija, tatai itin aktualu.

Diegiama ir aibė kitų eismo saugą gerinančių priemonių. Šit automagistralių skiriamojoje juostoje sumontuojami priešakinantys atitvarai, pavojinguose kelių ruožuose pašalinti kelio sankasoje augantys ir pavojų eismo saugai keliantys medžiai, pakelėse tveriama tinklo tvora nuo laukinių gyvūnų, statomi informaciniai skydai apie žuvusius ir sužeistuosius magistraliniuose – tranzitiniuose keliuose, dažomos raudonai ir išfrezuotos skiriamosios salelės sankryžose (tai padeda sumažinti neleistinų lenkimo manevrų sankryžų zonose), padaromos triukšmo juostos prieš gyvenvietes ar pavojingas sankryžas (jos pažadina vairuotojų budrumą), įrengiami šviesą atspindintys elementai kelio dangoje, apsauginės tvorelės pėstiesiems, mirksintys ženklai, lankstūs stulpeliai sankryžose ir pan.

Saugaus eismo specialistai nustatė, kad, įrengus naująsias žiedines sankryžas, eismo įvykių tuose ruožuose sumažėjo net 98 proc. Įrodyta, kad įrengus naują apšvietimo 1 km ruožą, vidutiniškai avarijų, ypač su dviratininkais ir pėsčiaisiais, sumažėja 2,5 karto, o žuvusiųjų – beveik 3 kartus. Nutiesus pėsčiųjų ir dviračių takus, avarijų sumažėjo 5, o žuvusiųjų – net 8 kartus. Po apsauginių kelio atitvarų įrengimo – atitinkamai 3 ir 4 kartus. Nelaimingų atsitikimų mažėja ir įrengus naujus kelio ženklus.

Siekiant, kad naujuose potencialiai pavojinguose ruožuose, nesusiformuotų „juodosios dėmės“, daug dėmesio skiriama ir eismo įvykių prevencijai. Nuoseklaus darbo dėka, keliuose jų sumažėjo kone perpus: 267 (2006 m.) iki 135 šįmet. Primename, kad ,,juodoji dėmė“ – 500 m kelio ruožas, kuriame per ketverius metus įvyko ne mažiau kaip 4 įskaitiniai eismo įvykiai.

Valstybinės reikšmės keliuose sukūrus 151 stacionariųjų greičio matuoklių tinklą, pavyko stipriai sumažinti eismo įvykių, kuriuos sukelia greitį viršijantys vairuotojai, skaičių. Patirtis parodė, kad greičio matuokliai yra itin efektyvus sprendimas tose vietose, kur neįmanoma greitai pritaikyti inžinerinių priemonių.

Švietėjiška veiklos nauda

Kelių direkcija vykdo saugaus eismo švietėjišką veiklą, kurios tikslas – keisti eismo dalyvių elgesį, ugdyti kultūrą, atsakomybę už save ir kitus keliuose.

Saugaus eismo projektas „Saugokime vieni kitus kelyje“, prasidėjęs 2009 m. Kauno apskrityje, 2010 m. vyksta visoje Lietuvoje. Šio projekto vykdytojai – Susisiekimo ministerija, Lietuvos Katalikų bažnyčios vyskupijos, Kelių direkcija ir Policijos departamentas. Dvasininkai įvairiomis progomis kalba žmonėms apie atsakingą elgesį keliuose, lankydami parapijiečius įteikia jiems mokomųjų leidinių, atšvaitų, liemenių su šviesą atspindinčiomis juostomis, kitų praktiškų priemonių, gerinančių eismo dalyvių saugumą keliuose. Dvasininkai ne tik dovanoja priemonių, bet ir paragina žmones jas naudoti.

Per didesnes šventes, susirinka būriams žmonių, prie bažnyčių vyksta renginiai, kurių metu žmonės išbandė saugos diržų įrenginius, bendrauja su Kelių direkcijos atstovais. Tokie renginiai organizuoti ir didžiuosiuose miestuose, ir mažesniuose miesteliuose: Vilniuje, Rumšiškėse, Panevėžyje, Telšiuose, Šiauliuose, Igliaukoje, Radviliškyje, Birštone, Kaune, Pivašiūnuose, Molėtuose, Ramygaloje, Žemaičių Kalvarijoje, Užventyje, Pakruojyje, Panevėžyje, Kražiuose, Merkinėje, Ukmergėje, Molėtuose, Utenoje, Joniškyje, Janapolėje, Jiezne, Jurbarke, Nemakščiuose ir kitur. Šiais metais į atokesnius Lietuvos miestus kartu su įrenginiais keliavo ir Vidaus reikalų ministerijos Reprezentacinis pučiamųjų orkestras, kurio pasirodymų metu žmonės buvo raginamai nešioti atšvaitus, neviršyti greičio, nevairuoti išgėrę, važiuodami visada segtis saugos diržus.

Kelių direkcija, siekdama, kad žmonės patys daugiau rūpintųsi savo ir artimųjų saugumu, kartu su asociacija ,,Lietuvos kaimo bendruomenių sąjunga“ paskelbė konkursą „Eismo saugumas bendruomenėse“. Pabrėžtina, kad konkurse dalyvauja bendruomenės iš atokiau nuo didžiųjų miestų esančių vietovių.

Pasak LAKD eismo saugumo skyriaus vedėjo Egidijaus Skrodenio, bendruomenės ne tik skatina savo narius naudoti atšvaitus ir kitas saugos priemones, ragina kultūringai ir drausmingai elgtis keliuose Jų aktyvistai tampa ir savotiškais kontrolieriais: žinodami, kam įteikė atšvaitų, liemenių, jie domisi, ar tos priemonės naudojamos. Nors šis konkursas smarkiau įsibėgėjo nuo rudens, jau dabar galima daryti išvadą, kad pagrindinis tikslas – skatinti bendruomenių narius rūpintis vieni kitais ir savimi – bus pasiektas. Projekto renginiai įvyko Pakruojo rajono Gačionių, Vilniaus rajono Skirgiškių, Švenčionių rajono Činčikų, Kauno miesto Dainavos, Kauno rajono Triupio, Užliedžių ir Giraitės, Radviliškio rajono Šeduvos, Prienų rajono Išlaužo ir Veiverių, Šakių rajono Gelgaudiškio, Rokiškio rajono Aleksandravėlės, Biržų rajono Klausučių, Molėtų rajono Balninkų, Šiaulių rajono Aukštelkės ir kitose bendruomenėse.

Priešaky – aibės naujų darbų

Palyginę avaringumo skaičius su kitų Europos Sąjungos valstybių, lengviau atsidūstame, kad eismo saugumo srityje esame jau ne paskutinieji. Tačiau ir tokia gerėjanti padėtis neleidžia atsipalaiduoti.

Eismo dalyvių įpročių pokyčiai – sunkiausiai pasiekimas, bet labiausiai siektinas saugaus eismo švietėjiškos veiklos tikslas. Tik žmonių sąmoningumas, mandagus elgesys kelyje, supratimas, jog reikia patiems rūpintis savo ir kitų saugumu, padės mums visiems būti saugesniems.

Būtina, kad saugumu keliuose labiau rūpintųsi šeimose – į tamsų kelią artimųjų neišleistų be atšvaitų. Šiuo metu nešioti juos, kitas automobilių šviesą atspindinčias priemones yra kaip niekad svarbu. Pavasarį ir vasarą eismo įvykiuose dažniau žūsta vairuotojai ir keleiviai, jaunesnio amžiaus žmonės, o šit rudenį ir žiemą – pėstieji ir dviratininkai.

Valstybinėje saugaus eismo automobilių keliais 2005-2010 metų programoje, remiantis Europos Sąjungos priimta Veronos deklaracija, yra numatyta 2004 – 2010 m. eismo įvykiuose žuvusiųjų žmonių sumažinti perpus. 2004–2009 m. Lietuvos keliuose žuvusiųjų sumažėjo daugiau nei 50 proc. 2010 m. per 10 mėn. palyginti su 2009 m. tuo pačiu laikotarpiu žuvo 19 proc. žmonių mažiau.

Deklaracijos uždavinius įgyvendinti išties labai svarbu. Tačiau ne mažiau aktualu, kad kiekvienam iš mūsų Lietuvos keliais važiuoti ar eiti kasdien būtų patogiau ir saugiau ir kad kiekvienas iš mūsų sulauktume kasdien grįžtančių savo artimųjų sveikų ir gyvų !!!.

Metai	Eismo įvykių skaičius	Žuvo žmonių	Sužeista žmonių	Žuvo žmonių dėl neblaivių vairuotojų kaltės	Žuvo pėsčiųjų	Tame tarpe žuvo pėsčiųjų tamsoje
2001	5972	706	7103	101	253	192
2002	6090	697	7427	78	239	184
2003	5963	709	7263	68	218	149
2004	6372	751	7877	84	262	191
2005	6771	773	8466	92	263	184
2006	6658	760	8334	66	242	160
2007	6448	740	8042	74	235	166
2008	4897	499	5940	50	175	121
2009	3827	370	4459	37	121	90
2010	3625	300	4328	27	106	65
Sumažėjo proc. 2001-2010 m.	–39	–57,5	–39	–73	–58	–66

Grįžti atgal