„Juodosios dėmės“ – perpus sumažėjusios kelių žaizdos - 2011-02-03
Tikimybė pakliūti į eismo nelaimę Lietuvoje 4 kartus didesnė nei Skandinavijoje, todėl saugaus eismo požiūriu mūsų kraštą pagrįstai vadina rizikos šalimi. Tokia situacija nepatraukli turistams, kurie dažnai aplenkia Lietuvą.
Pasaulyje kasmet eismo įvykiuose žūsta apie 500 tūkst. žmonių, apie 20 mln. žmonių sužalojama.
Eismas Lietuvos keliuose taip pat vis labiau intensyvėja – mūsų krašte 1000 gyventojų 2010 metais teko 650 kelių transporto priemonių. Kaimų teritorijose ir užmiesčių keliuose kasmet žūsta 75–80 proc. žmonių. Šiuo metu Lietuvos keliuose yra 135 ypatingą rūpestį keliančių „juodųjų dėmių”. Pabrėžtina, kad prieš ketverius metus tokių dėmių būta net 247. Vadinasi investuotos lėšos inžinerinėms eismo priemonėms gerinti nenuėjo veltui.
„Juodoji dėmė“ yra kelio vieta, kurioje 500 m ruože per ketverius metus įvyko ne mažiau kaip 4 įskaitiniai eismo įvykiai. Tokios ypač pavojingos vietos dažniausiai fiksuojamos kelių vieno lygio sankryžose (ypač esant ribotam matomumui), riboto matomumo kelio ruožuose su mažo spindulio vertikaliomis ir horizontaliomis kreivėmis, taip pat kelio ruožuose, kur arti važiuojamosios dalies ir kelkraščių auga medžiai, kelio tęsiniuose per gyvenvietes ir kt. “Juodoji dėmė” gali atsirasti ir ten, kur, atrodo, jos tikrai neturėtų būti – kelių sankryžoje, plytinčioje lygiame lauke, iš visų pusių gerai matomoje, neužgožtoje medžiais ar statiniais. Avarijos tokioje sankryžoje dažniausiai įvyksta tamsiu paros laiku, kai vairuotojai viršija leistiną greitį, būna pavargę ir neatkreipia dėmesio į kelio ženklus. Todėl „juodosios dėmės“ keliuose nėra mistika, raganiškos apraiškos ar vien kai kurių eismo dalyvių paslaptingi pasakojimai su liūdnomis pabaigomis. Kaip daugelis kitų reiškinių, ir šis – ne užkeikimas, prakeikimas, o situacija, turinti priežastinį kelio ryšį su aplinka ir žmogaus prie vairo ar pėsčiojo eismo dalyvio elgesiu.
Sudaromi dėmių žemėlapiai
Daugiausiai informacijos apie „juodąsias dėmes“ yra sukaupę valstybės įmonės Transporto ir kelių tyrimo instituto specialistai, kurie įsikūrę Kaune. Institutas šiandien priklauso Susisiekimo ministerijos struktūrai.
Šis institutas kiekvienais metais nustato „juodąsias dėmes“, o pirmiausia – avaringus kelių ruožus. Instituto darbuotojai nuolat stebi, studijuoja situacijas valstybinės reikšmės magistraliniuose, krašto, o nuo 2006 metų – ir rajoniniuose keliuose. Institutas bendradarbiauja su kitomis šioje srityje dirbančiomis žinybomis, iš kurių gauna reikalingus duomenis. Duomenų bazėje sukaupta informacija lemia išvadų kokybę bei vertę. Nustatant „juodąsias dėmes“ ir avaringus ruožus, specialistai vadovaujasi 2004 m. liepos 22 d. Susisiekimo ministerijos įsakymu (Nr.3-390), kuriuo patvirtinta avaringų ruožų nustatymo valstybinės reikšmės keliuose metodika. Pagal šią metodiką, kaip jau minėta, pirmiausiai nustatomi avaringi ruožai, o po to pagal patvirtintą metodiką paskaičiuojamos „juodosios dėmės“.
Transporto ir kelių tyrimo institutas sudaro avaringų ruožų, „juodųjų dėmių“ sąrašus, žemėlapius, pagal eismo įvykių tankį ir avaringumo koeficientą išskiria pavojingiausias „juodąsias dėmes“. Eismo įvykių tankio kiekinė išraiška parodo eismo įvykių koncentraciją, todėl šis rodiklis naudojamas nustatytų avaringų ruožų bei „juodųjų dėmių“ pavojingumo lygiui įvertinti.
Suskaičiuotos magistralinių ir krašto kelių „juodosios dėmės“ taip pat mažėjančia tvarka išdėstomos pagal avaringumo koeficientus (AK). Avaringumo koeficiento kiekinė išraiška parodo tikimybę vairuotojui patekti į eismo įvykį, šis rodiklis naudojamas nustatytų avaringų ruožų bei „juodųjų dėmių“ pavojingumo lygiui įvertinti.
Magistralinių ir krašto kelių „juodųjų dėmių“ žemėlapyje nurodytas ne tik jų skaičius, vietos, bet ir kiekvienos dėmės ribos (pradžia ir pabaiga).
Tankiausiai „juodosios dėmės“ 2007–2010 metais buvo išsidėsčiusios didžiųjų miestų Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių prieigose.
Šis institutas kiekvienais metais nustato „juodąsias dėmes“, o pirmiausia – avaringus kelių ruožus. Instituto darbuotojai nuolat stebi, studijuoja situacijas valstybinės reikšmės magistraliniuose, krašto, o nuo 2006 metų – ir rajoniniuose keliuose. Institutas bendradarbiauja su kitomis šioje srityje dirbančiomis žinybomis, iš kurių gauna reikalingus duomenis. Duomenų bazėje sukaupta informacija lemia išvadų kokybę bei vertę. Nustatant „juodąsias dėmes“ ir avaringus ruožus, specialistai vadovaujasi 2004 m. liepos 22 d. Susisiekimo ministerijos įsakymu (Nr.3-390), kuriuo patvirtinta avaringų ruožų nustatymo valstybinės reikšmės keliuose metodika. Pagal šią metodiką, kaip jau minėta, pirmiausiai nustatomi avaringi ruožai, o po to pagal patvirtintą metodiką paskaičiuojamos „juodosios dėmės“.
Transporto ir kelių tyrimo institutas sudaro avaringų ruožų, „juodųjų dėmių“ sąrašus, žemėlapius, pagal eismo įvykių tankį ir avaringumo koeficientą išskiria pavojingiausias „juodąsias dėmes“. Eismo įvykių tankio kiekinė išraiška parodo eismo įvykių koncentraciją, todėl šis rodiklis naudojamas nustatytų avaringų ruožų bei „juodųjų dėmių“ pavojingumo lygiui įvertinti.
Suskaičiuotos magistralinių ir krašto kelių „juodosios dėmės“ taip pat mažėjančia tvarka išdėstomos pagal avaringumo koeficientus (AK). Avaringumo koeficiento kiekinė išraiška parodo tikimybę vairuotojui patekti į eismo įvykį, šis rodiklis naudojamas nustatytų avaringų ruožų bei „juodųjų dėmių“ pavojingumo lygiui įvertinti.
Magistralinių ir krašto kelių „juodųjų dėmių“ žemėlapyje nurodytas ne tik jų skaičius, vietos, bet ir kiekvienos dėmės ribos (pradžia ir pabaiga).
Tankiausiai „juodosios dėmės“ 2007–2010 metais buvo išsidėsčiusios didžiųjų miestų Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių prieigose.
Terminija, statistika, apibrėžimai
Institutas išanalizavo 2007–2010 metų įskaitinius eismo įvykius magistraliniuose, krašto ir rajoniniuose keliuose, padarė jų suvestinę. Nustatant avaringus ruožus ir „juodąsias dėmes“, buvo naudota patikslinta 2010 metų eismo įvykių duomenų bazė.
Savo darbe kelių specialistai naudoja daug apibrėžimų, kurie sukurti konkrečiam veiksmui ar įvykiui nusakyti. Jų terminologijoje galima išgirsti kelių eismo įvykių, įskaitinių ir neįskaitinių eismo įvykių bei kitus apibrėžimus. Štai kai kurie iš jų.
Kelyje įvykęs eismo įvykis yra tada, kai dalyvaujant judančiai transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeisti žmonės, arba – sugadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietos turtas.
Įskaitinis eismo įvykis – įvykis, kuriame žuvo arba buvo sužeisti žmonės.
Neįskaitinis eismo įvykis – įvykis, kuriame padaryta tik materialinė žala, o žmonės jame nenukentėjo arba gavo tik lengvas traumas ir sužeistais nelaikomi.
Visi duomenys apie Lietuvoje įvykusius eismo įvykius kaupiami Vidaus reikalų ministerijos centrinėje duomenų bazėje. Skaičiuojant avaringus ruožus ir „juodąsias dėmes“, eismo įvykių duomenis Transporto ir kelių tyrimo institutas gauna iš Ryšių ir informatikos departamento prie Lietuvos vidaus reikalų ministerijos. Pagal šiuos duomenis išnagrinėti ir susisteminti 2007 metų eismo įvykiai, taip pat atrinkti įskaitiniai eismo įvykiai, kurie įvyko valstybinės reikšmės keliuose – magistraliniuose, krašto ir rajoniniuose.
Savo darbe kelių specialistai naudoja daug apibrėžimų, kurie sukurti konkrečiam veiksmui ar įvykiui nusakyti. Jų terminologijoje galima išgirsti kelių eismo įvykių, įskaitinių ir neįskaitinių eismo įvykių bei kitus apibrėžimus. Štai kai kurie iš jų.
Kelyje įvykęs eismo įvykis yra tada, kai dalyvaujant judančiai transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeisti žmonės, arba – sugadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietos turtas.
Įskaitinis eismo įvykis – įvykis, kuriame žuvo arba buvo sužeisti žmonės.
Neįskaitinis eismo įvykis – įvykis, kuriame padaryta tik materialinė žala, o žmonės jame nenukentėjo arba gavo tik lengvas traumas ir sužeistais nelaikomi.
Visi duomenys apie Lietuvoje įvykusius eismo įvykius kaupiami Vidaus reikalų ministerijos centrinėje duomenų bazėje. Skaičiuojant avaringus ruožus ir „juodąsias dėmes“, eismo įvykių duomenis Transporto ir kelių tyrimo institutas gauna iš Ryšių ir informatikos departamento prie Lietuvos vidaus reikalų ministerijos. Pagal šiuos duomenis išnagrinėti ir susisteminti 2007 metų eismo įvykiai, taip pat atrinkti įskaitiniai eismo įvykiai, kurie įvyko valstybinės reikšmės keliuose – magistraliniuose, krašto ir rajoniniuose.
Kaupiama išsami informacija
Informacija apie eismo įvykius surašoma ir saugoma eismo įvykių apskaitos kortelėse, kurios saugomos teritorinėse policijos įstaigose ir eismo įvykių duomenų bazėse. Kiekvieno eismo įvykio apskaitos kortelėje yra duomenys, nusakantys įvykio aplinkybes bei pasekmes. Kortelių pozicijas pareigūnai užpildo naudodami kodus.
Transporto ir kelių tyrimo instituto specialistai peržiūri teritoriniuose policijos komisariatuose sukauptas valstybiniame kelių tinkle įvykusių įskaitinių eismo įvykių apskaitos korteles ir jų duomenis panaudoja savo darbe. Kad informacija būtų išsamesnė, ji tikrinama dar kartą, darant kortelių atranką. Tokiu būdu patikrinami ir patikslinami reikalingi duomenys elektroninėse laikmenose.
Kortelės padeda nustatyti tikslią eismo įvykio vietą, kuri, tiriant avaringumą, yra vienas iš svarbiausių duomenų. Netiksli eismo įvykio vieta sumenkina statistinių duomenų patikimumą, apsunkina „juodųjų dėmių“ nustatymą ir jų tyrimą. Todėl, nustatant „juodąsias dėmes“, labai svarbu žinoti tikslią eismo įvykio vietą, kuri užfiksuojama eismo įvykio apskaitos kortelėje.
Gauti įskaitinių eismo įvykių duomenys Transporto ir kelių tyrimo institute kruopščiai peržiūrimi ir susisteminami pagal kelius ir eismo įvykių vietas tuose keliuose. Eismo įvykių vietos patikslinamos, naudojantis Lietuvos automobilių kelių informacinėje sistemoje (LAKIS) sukaupta išsamia informacija apie automobilių kelius, statinius bei gyvenamąsias zonas. Dėl papildomos informacijos instituto specialistai vyksta į įvykių vietas, kur realioje situacijoje duomenis patikslina ir sulygina.
Naudodamiesi minėta metodika Transporto ir kelių tyrimo specialistai dirbo analizuodami 1997–2010 metų eismo įvykius keliuose.
Transporto ir kelių tyrimo instituto specialistai peržiūri teritoriniuose policijos komisariatuose sukauptas valstybiniame kelių tinkle įvykusių įskaitinių eismo įvykių apskaitos korteles ir jų duomenis panaudoja savo darbe. Kad informacija būtų išsamesnė, ji tikrinama dar kartą, darant kortelių atranką. Tokiu būdu patikrinami ir patikslinami reikalingi duomenys elektroninėse laikmenose.
Kortelės padeda nustatyti tikslią eismo įvykio vietą, kuri, tiriant avaringumą, yra vienas iš svarbiausių duomenų. Netiksli eismo įvykio vieta sumenkina statistinių duomenų patikimumą, apsunkina „juodųjų dėmių“ nustatymą ir jų tyrimą. Todėl, nustatant „juodąsias dėmes“, labai svarbu žinoti tikslią eismo įvykio vietą, kuri užfiksuojama eismo įvykio apskaitos kortelėje.
Gauti įskaitinių eismo įvykių duomenys Transporto ir kelių tyrimo institute kruopščiai peržiūrimi ir susisteminami pagal kelius ir eismo įvykių vietas tuose keliuose. Eismo įvykių vietos patikslinamos, naudojantis Lietuvos automobilių kelių informacinėje sistemoje (LAKIS) sukaupta išsamia informacija apie automobilių kelius, statinius bei gyvenamąsias zonas. Dėl papildomos informacijos instituto specialistai vyksta į įvykių vietas, kur realioje situacijoje duomenis patikslina ir sulygina.
Naudodamiesi minėta metodika Transporto ir kelių tyrimo specialistai dirbo analizuodami 1997–2010 metų eismo įvykius keliuose.