Lietuvos automobilių kelių direkcija mini 20 metų sukaktį - 2011-02-20
1990 metais Lietuvai atgavus nepriklausomybę, buvo atkurta Susisiekimo ministerija, kuri kartu su kitomis transporto rūšimis savo žinion perėmė visą automobilių kelių ūkį.
Po metų, 1991-ųjų kovo 1 dieną, buvo įkurta Lietuvos automobilių kelių direkcija, kuri tvarkė valstybinės reikšmės automobilių kelių tinklą ir jų inžinerinius statinius, įgyvendino bendrą kelių plėtojimo, tiesimo, taisymo bei priežiūros, eismo saugumo ir infrastruktūros darbų politiką.
1991 metų birželio 28 dieną įsteigta VĮ „Problematika“, kuri užtikrino kelių tiesimo ir tiltų statybos darbų kokybę.
1992 metais valstybės automobilių kelių tinklas buvo suskirstytas į magistralinius, krašto ir rajoninius kelius. 1995 metais sukurta 10 valstybės regioninių kelių įmonių ir valstybės įmonė „Automagistralė“. Pastarajai pavesta rūpintis magistraliniais keliais Vilnius–Kaunas–Klaipėda ir Vilnius–Panevėžys.
Akcinės bendrovės susikūrė vietoj buvusių kelių ir tiltų statybos valdybų. Kad derintų ir plėtotų tarpusavio ryšius, šios bendrovės susibūrė į nepriklausomą privatizuotų įmonių (akcinių bendrovių) asociaciją „Lietuvos keliai“.
Statybinių organizacijų privatizavimo procesas turėjo įtakos kelių projektavimo, eismo analizės bei transporto prognozės organizacijų raidai. 1993 metais įkurta akcinė bendrovė „Kelprojektas“, valstybės įmonė Transporto kelių tyrimo institutas.
Patogūs tarptautiniai keliai į visą Europą
Lietuvos nepriklausomybės metais Vilniaus–Kauno–Klaipėdos automagistralė tapo tarptautinio susisiekimo keliu, kuris priklauso IX transporto koridoriui. Jo IXB šaka Kijevas–Minskas–Vilnius–Kaunas–Klaipėda yra svarbiausia Lietuvos transporto magistralė rytų–vakarų kryptimi. 1997 metais ji prijungta prie visos Europos plėtotinų tarptautinių transporto koridorių sistemos. Bendras IXB transporto koridoriaus kelių ilgis Lietuvoje – 328 km. 1999 metais atidaryta 122,8 km ilgio magistralė Vilnius–Panevėžys. 2002 metais Lietuvą jau kirto 6 europinės magistralės. Šie E indeksu pažymėti keliai sutampa su pagrindiniais transeuropiniais ir papildomais transporto koridoriais.
Šiaurės–pietų kryptimi per Lietuvą driekiasi magistralė „Via Baltica“, kuri priklauso I tarptautiniam transporto koridoriui ir įsijungia į europinį maršrutą Helsinkis–Talinas–Ryga–Kaunas–Varšuva (jos ilgis Lietuvos teritorijoje – 274 km). Per Lietuvą nutiesta I tarptautinio koridoriaus šaka IA „Via Hansaetica“, kuri jungia Rygą, Joniškį, Šiaulius, Tauragę, Kaliningradą ir Gdanską (2000 m. ji įtraukta į tarptautinį kelių tinklą ir tapo europine magistrale).
2010 metų gruodį baigtas pirmasis Jakų žiedinės sankryžos prie Klaipėdos rekonstrukcijos etapas, atidaryta ilgiausia (610 m) Lietuvoje estakada, kuri apšviesta moderniais vairuotojų neakinančiais šviestuvais, nutiesta daugiau kaip kilometras naujo kelio, rekonstruotas tunelinis viadukas. Estakada pastatyta Kauno–Klaipėdos ir Klaipėdos–Kauno kryptimis, kur per parą pravažiuoja apie 25 tūkst. automobilių. Pirmasis Jakų žiedinės sankryžos rekonstrukcijos etapas kainavo 82,3 mln. litų (81,1 mln. Lt – Europos Sąjungos sanglaudos fondo parama). Antrąjį rekonstrukcijos etapą numatoma užbaigti 2012 metų lapkritį. Jakų žiedinė sankryža taps pačiu moderniausiu kelių infrastruktūros statiniu Lietuvoje.
Šiuolaikinis krovininio transporto patikrinimo postas 2010 metais pradėjo veikti netoli Klaipėdos. Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos užsakymu šį postą projektavo AB „Kelprojektas“. Statybos darbai pradėti 2008 metais. Projektas įgyvendintas Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšomis, kainavo 8,64 mln. litų. Šis pirmasis ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse bei vienas moderniausių Europoje krovininio transporto patikrinimo postas iškilo Sendvario seniūnijoje, Dirvupių kaime. Jo 19776 m2 ploto teritorija prisiglaudusi prie pat kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda (302,5 km). Kelias ir postas veikia kaip vientisa sistema: panaudojant preliminarų svėrimą kelyje, reversinius šviesoforus, informacines švieslentes ir valdomus kelio ženklus, atrenkami perkrauti krovininiai automobiliai ir nukreipiami stacionariai patikrai. Viename posto pastate nustatomas detalus atuomobilių svoris, kitame atliekama visa transporto priemonės techninė apžiūra ir vairuotojo darbo laiko kontrolė.
Prioritetine veiklos sritimi išlieka eismo sauga
Tarp prioritetinių Lietuvos automobilių kelių direkcijos veiklos sričių ir ateityje išliks eismo dalyvių saugumas. Visuose Lietuvos regionuose rekonstruojami avaringiausi kelių ruožai ir sankryžos, gerinamas kelių apšvietimas, įrengiami stacionarūs greičio matuokliai, tiesiami pėsčiųjų ir dviračių takai. Toliau diegiamas valstybinės reikšmės kelių eismo informacinės sistemos investicinis projektas, kuris išplės KOSIS (kelių oro sąlygų informacinė sistema) galimybes.
Jau ne pirmi metai vyksta Grigiškių transporto mazgo rekonstrukcija. Prie magistralės A1 Vilnius–Kaunas išaugusios ir Vilniaus miesto dalimi tapusios Grigiškės dūsta nuo didžiulio eismo intensyvumo – per parą šiuo ruožu pravažiuoja apie 40 tūkst. automobilių. Prognozuojama, kad po 15 metų šis skaičius viršys 55 tūkstančius. Eismo situaciją šioje magistralės vietoje iš esmės pakeis dviem etapais vykstantys rekonstrukcijos darbai, kurie apima 6 km ilgio ruožą ir įgyvendinami pagal transeuropinio tinklo kelio E85 (Vilnius–Kaunas–Klaipėda) rekonstravimo projektą. Abu rekonstrukcijos etapus finansuoja Sanglaudos fondas.
2009 metų rudenį tarp Radviliškio ir Šiaulių pradėtas rekonstruoti magistralinis kelias A9, kuris priklauso europinės reikšmės keliui E272 Klaipėda–Palanga–Šiauliai–Panevėžys–Ukmergė–Vilnius. Rekonstruojamo ruožo ilgis – 16,066 km. Šio kelio rekonstrukcija taip pat vyksta dviem etapais. Darbus numatyta užbaigti 2011 metais. Magistralinio kelio A9 rekonstrukcijos didžiąją dalį taip pat finansuoja Sanglaudos fondas.
Magistralinis kelias Kaunas–Zarasai–Daugpilis Lietuvos teritorijoje sutampa su Europos magistrale E262 Kaunas–Utena–Daugpilis–Rezeknė–Ostravas, jis yra transeuropinio kelių tinklo dalis. Šiuo ypatingos svarbos magistraliniu keliu, vedančiu į Lietuvos–Latvijos pasienį, vyksta intensyvus automobilių transporto judėjimas, kelio danga patiria nuolatinį krūvį. 2010 metų ankstyvą pavasarį magistraliniame kelyje Kaunas–Zarasai–Daugpilis kelininkai pradėjo rekonstrukciją. Ji vyksta pagal tris pasirašytas sutartis.
Diegiant saugaus eismo priemones, nuosekliai vykdant švietėjiškas akcijas, valstybinės reikšmės keliuose, pastaraisiais metais žuvusiųjų mažėja ne vienetais, dešimtimis, o šimtais. 2010 metais, preliminariais duomenimis, Lietuvoje žuvo 300 žmonių. Tai – daugiau nei dvigubai mažiau nei 2007-aisiais ir 19 proc. mažiau nei 2009 metais. Šis rezultatas pats geriausias nuo 1960 metų, kai šalyje buvo keliskart mažiau automobilių nei dabar.
Susisteminus ir patikslinus 2006–2009 metų įskaitinių eismo įvykių duomenis nustatyta, kad šalies magistraliniuose ir krašto keliuose 2010 metais daugiau kaip dvigubai sumažėjo „juodųjų dėmių“. 2007 metais jų buvo 247, liko – 111.
Šiandien Lietuvoje driekiasi daugiau kaip 79 tūkst. km valstybinės ir vietinės reikšmės kelių. Bendras valstybinės reikšmės kelių ilgis – per 21 tūkst. kilometrų.
Nepriklausomybės metais Lietuvos automobilių kelių direkcija tapo Pasaulinės kelininkų asociacijos (PIARC), tarptautinės kelininkų federacijos (IRF) ir Baltijos šalių kelininkų asociacijos nare.
Vertina visuomenės atstovai
Vida Vencienė, Kalgario olimpinių žaidynių slidinėjimo varžybų čempionėKaip vairuotoja, Lietuvos keliais, ypač pagrindiniais magistraliniais, esu patenkinta. Man asmeniškai pakanka ir kelio ženklų, ir informacijos, kurią gaunu žiniasklaidoje. Malonių atsiliepimu apie mūsų kelius išgirstu ir iš savo užsienio partnerių, ypač norvegų.
Žinau, kad sunkmečiu ne pyragai ir Lietuvos kelininkams. Vis dėlto norėčiau, kad neužmestume asfaltuoti žvyrkelių – tatai ypač aktualu rajonų gyventojams. Tegul po mažiau, bet svarbu, kad procesas nenutrūktų.
Norėčiau pasidžiaugti ir saugesniu eismu keliuose, pasiteisinusiomis socialinės reklamos kampanijomis. Neabejoju, kad taiklus piešinys, vykusi nuotrauka, aktualus spausdintas žodis ar įtaigus klipas taip pat prisidėjo prie to, kad keliuose žuvusiųjų pamažėjo beveik perpus. Ne paskutinį vaidmenį, žinoma, suvaidino ir gerokai sugriežtintos bausmės greičio viršytojams, stikliuko mėgėjams. Šiuo keliu, manyčiau, reikia žengti ir toliau, apsukų net ir sunkmečiu nemažinant.
Rimantas Rudzkis, vyriausiasis DnB NORD banko analitikasPagal esamą ekonomikos lygį Lietuvos kelius vertinčiau kaip pakankamai kokybiškus. Žinau, kad nebe pirmi metai kelių sektoriuje sėkmingai panaudojamos ES paramos lėšos. O tai ypač svarbu – jau vien dėl to, kad Lietuvos ūkio struktūroje transportui tenka 50 procentų viso paslaugų eksporto. Ir ateityje prekių srautai tarp Vakarų Europos ir Rusijos tik didės, tad gerų kelių, šiuolaikiškų transporto koridorių, aplinkkelių svarba taip pat augs.
Manau, nuosekliai asfaltuojami žvyrkeliai turėtų dar labiau pamažinti vis dar juntamą socialinį atotrūkį tarp mūsų periferijos ir didesnių centrų.
Kaip pilietis ir vairuotojas, visiškai pritariu nuo griežtesnėms bausmėms eismo pažeidėjams. Dar daugiau – manau, kad jos Seime galėjo būti priimtos gerokai anksčiau. Viena man aišku: kova saugaus eismo fronte turi būti ne vienadienė, o kompleksinė.
Rimgaudas Karvelis, ilgametis Jaunimo teatro aktorius:Kiek esu išmaišęs aplinkinių valstybių, Lietuvos keliais patenkintas esu labiausiai. Ir tai teigiu ne iš patriotizmo, bet objektyviai vertindamas situaciją. Skaitau, klausausi apie remontuojamas trasas, naujus projektus ir tikiu: jei nepristigsite lėšų, labai greit priartėsite prie geriausių vakarietiškųjų kelių kokybės.
Ši žiema išpuolė gan rūsti, tad ir kelininkams, suprantama, kėlė daug rūpesčių. Girdėjau, kad Suomijoje, kur klimatas dar atšiauresnis, taupant lėšas, atokesni keliukai nevalomi – žmonės per radiją ir TV perspėjami, kad jais tomis dienomis naudotis nepatartina. Sakau, jei tų pinigų taip mažės, gal ir pas mus kažką panašaus būtų galima įvesti?
Norėčiau pasveikinti su gražių vaisių davusia švietėjiškąja saugaus eismo veikla. Svarbiausia, kad ji vis labiau ima žaboti nutrūktgalvius, mėgstančius pasipuikuoti pasiutusiais greičiais, o į pavojų statančiais ir aplinkinių gyvybes. Nebijokite ir drastiškų klipų – mūsų žmonėm tai viena iš veiksmingiausių priemonių. Kaip ir gerokai paploninta kišenė už vairavimą išgėrus ar viršytą greitį.